GLÜCKSBERG Krystian Teofil

Krystian Teofil Glücksberg (1796–1886).  Krystijonas Teofilis Glucksbergas valdė savo tėvo įmonę, kuri iki 1828 m. veikė Kremenece. Glucksbergas aršiai konkuravo su J. Zawadzki’u ir galiausiai laimėjo, tuo pačiu pelnydamas Vilniaus universiteto tipografo ir knygininko vardą. Uždarius universitetą, Glucksbergas turėjo tipografo ir knygininko titulus Imperijos karališkojoje medicinos ir chirurgijos akademijoje, Baltarusijos distrikto mokyklose Kijeve ir Vilniaus mokslo distrikte. 1846 m. ​​Kristijonas Teofilis Gliucksbergas Vilniuje įsteigė knygyną ir spaustuvę bei jų filialus. Jis taip pat ėmėsi knygų prekybos „nuo durų iki durų“ provincijos dvaruose. Tokiu būdu skaitytojus pasiekė pirmasis Adomo Mickevičiaus kūrinių Vilniaus leidimas. Tarp Gliucksbergo išleistų knygų buvo: K. Brodziński „Dzieła“ („Kūriniai“) (tomai nuo 1 iki 10 išleista 1842–1844), „Literatura i krytyka“ („Literatūra ir kritika“), kurią parašė M. Grabowski, „Koliszczyzna i stepy“ („Koliyivschyna ir stepės“), „Korespondencja literacka“ („Literatūrinė korespondencija“), Jan Chryzostom Pasek „Pamiętniki“ („Memuarai“) ir kai kurie Józef Ignacy Kraszewski, Henryk Rzewuski, Henryk Rzewuski darbai. Gliucksbergas taip pat spausdino žurnalą „Atheneum“ (iki 1848 m.) ir A. H. Kirkoro leidžiamą žurnalą „Teka wileńska“ („Vilniaus byla“). Kristijonas Teofilis Gliucksbergas ir jo brolis Augustas Emanuelis Gliucksbergas įsipareigojo 1836–1840 m. išleisti „Encyklopedia Powszechna“ („Visuotinė enciklopedija“). Tačiau dėl abonentų trūkumo buvo išleisti tik 1-4 tomai ir dalis 9 tomo. Mažas abonentų skaičius, savo ruožtu, kilo dėl vis didėjančio visuomenės skurdo, kilusio dėl represijų po Sausio sukilimo.
1845 m. Glucksbergas nusipirko spausdinimo įrangą ir šriftu iš bazilijonų spaustuvės Vilniuje. Nuo 1858 m. jis turėjo dvigubo greičio spausdinimo aparatą, popieriaus valcavimo mašiną ir turtingą topografinę kolekciją, leidžiančią spausdinti tekstą skirtingomis kalbomis. Kitaip nei likusius šeimos narius, Teofilio spausdinimo strategiją lėmė tik ekonominis pelnas. Todėl tai lėmė neišvengiamą kritimą – rašytojams buvo blogai mokama, tad jie nesutiko pasirašyti su juo sutarčių. Be to, aplaidus redagavimas, nepaisant modernios spausdinimo įrangos, atbaidė skaitytojus. Galų gale Krystianas Teofilis Glucksbergas 1859 m. Pardavė apleistą ir įsiskolinusią Vilniaus spaustuvę A. H. Kirkorui. Be to, Glucksbergas abu savo knygynus pardavė „Żytomierz“ knygynų ir leidėjų asociacijai.

Versta iš: http://www.jewage.org/wiki/ru/Article:Krystian_Teofil_Glucksberg_(1796-1876)


 Kristijono Teofilio Glucksbergo tėvas: spaustuvininkas Natan Majer Mikołaj Glücksberg (g.1780 Poznanėje – m.1831 kovo 3 d. Varšuvoje)

Natan Majer Mikołaj Glücksberg ankapinis paminklas Varšuvos -ydų kapinėse