Gutt Georg

Gutto namas Pilies g. 36

Georg Gutt (1769–1836) (liet. Jurgis Gutas; lenk. Jerzy Gutt). Į Vilnių vaistininkas atsikėlė iš Prūsijos, menkai žinodamas lenkų kalbą. 1800 m. jis nusipirko didelį namą Pilies gat­vėje (dabar Pilies g. 36), kuriame buvo 40 kambarių, šildomų 30 koklinių krosnių. Keliose patalpose veikė vaistinė, dalį kambarių J. Gutas nuomojo. Greta vaistinės buvo įsikūrusi ir kavinė J. Gutas buvo masonų ložės garbės narys, taip pat vienas Vilniaus medicinos draugijos steigėjų, ilgą laiką jam buvo patikėta tvarkyti šios draugijos iždą. Vaistininkas buvo turtingas ir įtakingas miestietis. 1818 m. laikraštyje „Kuryer Litewski“ publikuojamas J. Guto skelbimas, kad jis pametė auksinę tabokinę ir atgavęs ją dosniai atlygintų radusiajam. To meto elitas dažnai gaudavo ir teikdavo vertingas dovanas, todėl tikėtina, kad auksinė tabokinė vaistininkui galėjo būti brangi dovana. Prabėgus keleriems metams, 1830 m., tame pačiame laikraštyje skelbiama, kad iš vaistininko Guto namo pavogti prabangūs drabužiai: keli frakai, apsiaustas su pelerina ir bebro kailiu, puošnios suknelės. Tokie įvykiai – retenybė miesto gyvenime, ir „Kuryer Litewski“ apie tai informavo skaitytojus. J. Gutas, kaip ir K. Vag­neris, buvo aktyvus visuomenininkas ir tyrėjas. Jis buvo pirmosios Lietuvoje farmacininkų profesinės organizacijos VMD Farmacijos skyriaus vadovas (1819 m.), vėliau jį pakeitė K. Vagneris. Šiai draugijai priklausė visi Vilniaus vaistinių vedėjai. Miesto vaistininkai buvo įsitraukę į vaistinių žaliavų tyrimo, vaistų falsifikatų identifikavimo, naujų technologijų įdiegimo darbą ir tyrimo rezultatus aprašydavo VMD Farmacijos skyriaus leidžiamame leidinyje „Vilniaus farmacijos žinynas“ („Pamiętnik farmaceutyczny Wilenski“) (ėjo 1820–1822 m.). Jei K. Vagnerio aktyvią veiklą sustabdė carinės represijos, tai J. Gutą – brutali žmogžudystė. Vaistininkas J. Gutas – kaimyno šeimos dramos auka 1836 m. spauda paskelbė apie Vilniaus vaistininko J. Guto nužudymą. Ši istorija sulaukė ne tik miesto apkalbų, bet ir rašytojų dėmesio, jos siužetas panaudotas literatūros kūriniuose. Antai viena žmogžudystės versijų. Rusijos armijos karininkas, norėdamas užvaldyti savo žmonos Stefanijos Radvilaitės turtą, nutarė ją nužudyti. Norėdamas įsigyti nuodų, kreipėsi į kaimynystėje gyvenusį ir dirbusį vaistininką J. Gutą, nurodydamas pramanytą tokio prašymo priežastį. 1832 m. S. Radvilaitė buvo nunuodyta. Sakoma, kad J. Gutas norėjęs apie įvykio aplinkybes pranešti valdžiai. Matyt, vaistininkas delsė, bijodamas pats tapti kaltinamuoju. Po ket­verių metų, 1836 m. spalio mėn. J. Gutas rastas žiauriai nužudytas savo bute. Žmogžudyste buvo apkaltinti vaistininko žento tarnai, galima caro armijos karininko kaltė valdžios nedomino.

Šaltinis: Farmacija ir laikas, 2006 devintas numeris

Autorė: Dr. Vilma Gudienė, KMU Farmacijos fakultetas

Visas straipsnis: http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2006_09/portretai.pdf